Gegužė
Gegužės mėnesį sėjame likusius augalus. Kai kurie dar sėjami į dėžutes, tačiau daugumą jau galima sėti ir sodinti lauke. Tiesa, visų daigų nešti į lauką dar neverta skubėti. Darbus dera atlikti keliais etapais, priklausomai nuo pavasario oro sąlygų. Datos nėra tokios reikšmingos kaip tai, kas vyksta realiame gyvenime gamtoje, tad derėtų atsižvelgti į fenologinį kalendorių.
Pražydus ievai galime sėti pupas, geltekles, burokėlius, morkas, ridikėlius, špinatus, prieskoninius augalus, praktiškai visas dvimetes ir daugiametes gėles, bei tas vienmetes, kurias reikia sėti tiesiai į gruntą.
Laikas išsodinti salotų, porų, brokolių, salierų, kopūstų, griežčių daigus…
Alyvai sužydėjus galime sėti moliūgus, cukinijas, patisonus, agurkus, žiedinius kopūstus, pupeles, apsaugotose vietose sodinti dumplūnių, pomidorų, agurkų daigus.
Vienos sėklos dygsta greičiau, kitos-lėčiau. Tad pažymėkite apsėtus plotus, reguliariai drėkinkite žemę. Jei norite paspartinti dygimą, paruoškite sėklas iš anksto, grūdinkite jas. Brinkintos sėklos sudygsta greičiau, tačiau yra lepesnės sausrai. Sėdami paisykite, kokiame gylyje sėti sėklas-tai lemia ne tik daigumą bei jo trukmę, tačiau ir augalo sveikatą ateityje.
Per tankiai sudygusius daigus retinkite, per retai-galite perkelti ir išpikiuoti kitoje vietoje, arba į tarpus pasėti greitai augančias daržoves-ridikėlius ar salotas. O jei augalo rūšis nemėgsta persodinimo, atsėti galite mirkyta sėkla, paspartinančia dygimą.
Agurkus, cukinijas, nedidelius kukurūzų kiekius ir daugelį kitų augalų galite sėti šiltnamyje į dėžutes-tai pagreitins augimą ir augalai bus labiau užsigrūdinę, nei daigai, atnešti iš namų.
Gegužės mėnesio opiausias klausimas yra šalnos. Tad visus darbus tenka strateguoti taip, kad vėliau nebūtų papildomų rūpesčių ir nuostolių. Nešildomus šiltnamius bėdai ištikus galime pašildyti ilgai degančiomis kapams skirtomis žvakėmis arba susikonstruoti mini šildytuvą. Tereikia sumauti vieną ant kito kelis didelius molinius vazonus, apversti ir po apačia pastatyti tokią žvakę-šiluminis efektas bus daug stipresnis.
Pagelbės įvairios priedangos, gaubtai, širmos, užklotai, tačiau tai yra dalykai, su kuriais reikia nemažai pavargti juos dėliojant ir nuiminėjant, mat dauguma galimų variantų nėra stacionarūs ir netinka saulei pakilus-augalas gali sušusti. Kai kurios iš tokių uždangų gali būti tikra sodo puošmena, tačiau, deja, nuo kitų estetinis vaizdas dažniausiai nukenčia…
Puiki išeitis yra įsirengti „šiltą“ lysvę. Ji yra greitai įrengiama, nereikalauja ypatingų pasiruošimo darbų ir, svarbiausia, „nušaunami net keli zuikiai“-pavasarį lysvės skleidžiama šiluma saugo daugus nuo šalčio, vasarą maitina gausiomis maisto medžiagomis ir puikiai išlaiko drėgmę, o kitiems metams gali pasitarnauti augalams, mažiau reikliems maisto medžiagoms ir organikai dirvožemyje.
Tokios lysvės tobulos moliūgams, cukinijoms ir visoms greitai augančioms ir „ėdrioms“ daržovėms.
Bus reikalingas rėmas-iš lentų, pinta tvorelė arba kitoks bordiūras, kurį galima patiesti bet kur, negi vejoje. Tai netgi privalumas. Bordiūras irgi gali būti iš organikos-puikiai tinka šieno ar šiaudų kubai, mėšlu ar kompostu pripildytos medžiaginės „rankovės“. Vėliau klojama vienas ar du sluoksniai kartono, o ant jo sluoksniais pilama nupjauta pirmoji žolė, perpuvęs mėšlas, komposto atliekos (galima netgi šviežios), įvairi kitokia organika. Visa tai sluoksniuojama su žeme. Gali išeiti kuplus kalniukas-jis vėliau nusės. Yranti organika šildys lysvę iš apačios, o augalams augant reikės nuolat mulčiuoti. Tad šiuose puriuose pataluose augantys augalai gaus maisto ir šilumos iš visų pusių. Numatant didesnes šalnas, lysvę nesunku uždengti lankais ir juos aptraukti agroplėvele.
Tokias lysves galima įsirengti ne tik iškeltas, bet ir įgilintas, bei paviršių uždengti stiklu.
Šilumos ir malonaus darbavimosi!
Danielė Šležienė